Kmynų arbata, 100 g

Arbatos gaminamos iš pačios įmonės  išaugintų arba natūraliose augimvietėse surinktų vaistingųjų augalų. Jie kruopščiai perrenkami ir džiovinami įmonės džiovykloje. Sudžiovinta žaliava atskiriama nuo stiebų, susmulkinama ir prieš pat fasavimą nusijojama, kad vaistažolių arbatos kuo ilgiau išliktų aromatingos ir šviežios. Šį kruopštų procesą, kuriame yra daug rankų darbo, vykdo tik mūsų įmonės darbuotojai, atsakingai tikrinantys, kad ant vartotojų stalo patektų tik aukščiausios kokybės produktas.
Visos natūraliai gamtoje augančios ar ūkiuose išaugintos vaistažolės sukaupia įvairių biologiškai aktyvių medžiagų, todėl jos nuo neatmenamų laikų naudojamos gydymo tikslais.
Medicinoje augalo vaisių užpilas vartojamas nuo įvairių žarnyno sutrikimų. Jis slopina rūgimo procesus virškinamajame trakte ir mažina vidurių pūtimą, atpalaiduoja lygiųjų raumenų spazmus (žarnyno, tulžies pūslės, gimdos, šlapimo takų). Liaudies medicinoje kmyno vaisiai vartojami apetitui žadinti.

Kmyno vaisių, kaip prieskonio, dedama į duonos, pyrago gaminius, įvairius patiekalus, rauginamus kopūstus, giras, kitus nealkoholinius gėrimus.

Rekomenduojame tradicinius arbatų plikymo receptus, kad per skonį ir kvapą kuo geriau pajaustumėte „Mėtinio gyvenimo“ lėtos ir ramios tėkmės malonumą.

Arbatų ruošimo būdai:
Plikymas. Keraminį arba stiklinį indelį išskalaujame verdančiu vandeniu. Į sietelį (geriau naudoti specialų keraminį puodelį su plikymo indeliu) įpilame 1 arbatinį šaukštelį žolelių ir užpilame viena stikline (250 ml) verdančio vandens. Uždengiame ir paliekame 5–10 min., kol augalo veikliosios medžiagos prisotins vandenį. O karštą vasaros dieną puikiai atgaivins šalta žolelių arbata su gabalėliu ledo.
Arbatai plikyti tinka ir termosas. Geriau naudoti termosą su stikliniu veidrodiniu vidumi. Į termosą įberiame 2 valgomuosius šaukštus vaistažolių, užpilame 1–1,5 l verdančio vandens ir sandariai uždarome. Užpilą patartina suvartoti per dieną.

Naudotos literatūros sąrašas:
1. Butkus, V., et. al. Mažieji miško turtai. Vilnius: Mokslas 1987.
2. Čekauskaitė, L. Gamtos vaistinėlė. Kaunas: Spindulys, 2003.
3. Kaunienė, V.; Kaunas, E. Vaistingieji augalai. Žinynas. Kaunas: Varpas, 1991.
4. Obelevičius, K; Petkevičiūtė, S; E. Šeinauskienė, E. Prieskoninių augalų ir jų vartojimo žinynas. Kaunas: Lututė, 2011.
5. Ragažinskienė, O.; Rimkienė, S.; Sasnauskas, V. Vaistinių augalų enciklopedija. Kaunas: Lututė, 2005.