Vaistinė ramunė – vienas iš seniausiai žinomų ir plačiausiai vartojamų vaistinių augalų. Vaistines ramunes, dar vadinamas ramunėlėmis, naudojo jau senovės Graikijos ir Romos gydytojai. Lotyniškai matrix reiškia „motina gimdyvė“. Viduramžiais ramunėlėmis daugiausia gydė moterų negalavimus, matyt, su tuo ir susijęs jų lotyniškas pavadinimas.
Arbatai vartojami tik ramunėlių žiedai. Kokybiškam derliui surinkti reikia daug rankų darbo, džiovyklos turi būti įrengtos netoli auginimo vietos, nes džiovinimo procesas turi prasidėti ne vėliau kaip 2–3 valandos po surinkimo. Nesuskubus laiku sudėti į džiovyklą, ramunėlių žolė sušunta ir tampa netinkama.
Graižuose susikaupia 0,31–0,54 % mėlynojo eterinio aliejaus, kurio pagrindinę dalį (iki 85,40 mg%) sudaro azulenai (chamazulenai), taip pat terpenas, seskviterpenas, seskviterpeno alkoholis, kadinenas. Be to, graižuose yra apijino, kvercimetrino, matricino, dioksikumarino, laktono, matrikarino, nikotino, salicilo, izovalerijono ir riebalų rūgščių, apie 33 mg% vitamino C, karoteno, gleivių, karčiųjų medžiagų, iki 12 % mineralinių medžiagų ir kitų junginių.
Vaistinių ramunių eterinis aliejus ir ekstraktas plačiai naudojamas parfumerijoje. Jų yra kremų, šampūnų, losjonų sudėtyje.
Ramunėlių žiedai – taip pat puiki plaukų skalavimo priemonė, suteikianti plaukams lankstumo ir žvilgesio. Ypač tinka šviesiaplaukėms, nes natūraliai šviesina plaukus.
Žiedai audinius dažo geltonai arba gelsvai.
Nuo seno ramunėlės garsėja kaip vabzdžius atbaidanti priemonė. Seniau jų dėdavo į čiužinius. Jeigu iškylaujate gamtoje, patrinkite odą ramunėlių nuoviru, kad mažiau pultų uodai.
Ramunėlių graižai skinami, kai ant augalo pražysta 5–10 graižų ir žiedsodžiai būna plokšti. Jeigu žiedsodžiai ilgi (kūgio formos), skinti jau pavėluota. Graižus priklausomai nuo žydėjimo intensyvumo galima skinti 2–5 ir daugiau kartų. Skinama rankomis arba specialiomis metalinėmis šukomis, pritaisytomis prie dėžučių. Šukos turi būti atitinkamo tankumo, o dėžutė lengva ir patogi. Žiedynkočiai turi būti ne ilgesni kaip 3 cm.
Šviežių graižų negalima laikyti pintinėse arba krūvose ilgiau kaip 2–3 valandas, nes jie įkaista ir džiovinant juoduoja. Žaliava paskleidžiama plonu sluoksniu (1 kg graižų reikia 1 m2 ploto) ant lentynų arba sietų, išklotų popieriumi, ir džiovinama saulės neapšviestoje, gerai vėdinamoje patalpoje. Esant giedram orui, išdžiūsta per 5–7 dienas. Specialioje džiovykloje temperatūra turi būti ne aukštesnė kaip 45 oC.
Išdžiūvę graižai turi būti nesutrupėję, 4–8 mm ilgio ir 4–8 mm skersmens, geltonai žali, su baltais liežuviškais vainiklapiais, ne ilgesniais kaip 3 cm žiedynkočiais, stipraus kvapo, karstelėjusio skonio, kiek gleivingi. Drėgmės žaliavoje gali būti ne daugiau kaip 14 %, graižų su ilgesniais kaip 3 cm, bet ne ilgesniais kaip 5 cm žiedynkočiais – ne daugiau kaip 8 %, parudavusių arba pajuodusių graižų – ne daugiau kaip 5 %, susmulkėjusių graižų, išbyrančių pro 1 mm skersmens sieto angeles – ne daugiau kaip 20 %, lapų ir stiebų – ne daugiau kaip 1 %, organinių priemaišų – ne daugiau kaip 1 %, mineralinių – ne daugiau kaip 0,5 %, eterinio aliejaus – ne mažiau kaip 0,3 %. Žaliava laikoma ne ilgiau kaip metus.
Vaistinės ramunės graižų nuoviras ir kiti preparatai vartojami nuo skrandžio spazmų, viduriavimo, prakaito išsiskyrimui skatinti, burnai ir žaizdoms skalauti kaip antiseptikas. Stipriu graižų nuoviru dažomi plaukai, dezinfekuojama galvos oda. Kartais graižai naudojami parfumerijos ir likerių pramonėje.
Naudotos literatūros sąrašas:
- Butkus, V., et. al. Mažieji miško turtai. Vilnius: Mokslas 1987.
- Čekauskaitė, L. Gamtos vaistinėlė. Kaunas: Spindulys, 2003.
- Kaunienė, V.; Kaunas, E. Vaistingieji augalai. Žinynas. Kaunas: Varpas, 1991.
- Obelevičius, K; Petkevičiūtė, S; E. Šeinauskienė, E. Prieskoninių augalų ir jų vartojimo žinynas. Kaunas: Lututė, 2011.
- Ragažinskienė, O.; Rimkienė, S.; Sasnauskas, V. Vaistinių augalų enciklopedija. Kaunas: Lututė, 2005.