Ruduo gali tapti tikru išbandymu iš gamtos prieglobsčio į miestus grįžusiems gyventojams. Vasarą puoselėtą žmogaus ir gamtos ryšį – tarytum gerai sustyguotą instrumentą – rudenį vėl išderina dargana, tamsa, niūresnės mintys ir pirmieji šalčiai.

Be įprastinių rudeninių peršalimo ligų, šiuo laikotarpiu vidaus ligų gydytojai pastebi ir skrandžio ligų paūmėjimą, kurį lemia nervinis išsekimas ir padidėjusi įtampa. Dermatologai ima kalbėti apie padažnėjusias ar atsinaujinusias odos problemas. O psichologų kabinetų duris varsto vis daugiau nuotaikos kaita ir kitais depresijos simptomais besiskundžiančių pacientų. „Nuo sezoniškumo nepabėgsi – mūsų organizmas jautriai reaguoja į kiekvieną gamtos virsmą“, – sako ekologinio „Mėtos“ ūkio įkūrėjai Gražina ir Mindaugas Vyskupaičiai. „Tačiau pati gamta mums paliko tūkstantį užuominų, kaip išsaugoti vasarą savo kūne ir dvasioje. Tam nereikia sudėtingų medicininių receptų ir brangių dirbtinių preparatų – pačios efektyviausios priemonės dažnai yra ir pačios paprasčiausios, natūraliausios ir… pigiausios“.

Turime šalia, bet neišnaudojame

Natūralios Lietuvos laukuose augančios vaistažolės yra nuo seniausių laikų žinoma priemonė ligų gydymui ir profilaktikai, kuri gelbsti net ir ūminiais peršalimo ar virškinimo sutrikimų atvejais. Vaistažolių arbatos ne tik efektyviai malšina troškulį, bet ir aprūpina organizmą biologiškai aktyviomis medžiagomis, veikiančiomis mūsų fiziologinę ir psichologinę būseną. Mėtinio gyvenimo gaminių liniją pristatę ekologinio ūkio įkūrėjai Gražina ir Mindaugas Vyskupaičiai šį rudenį kviečia atsigręžti į tai, kas auga Lietuvoje, ir stiprinti fizinę bei dvasinę sveikatą vaistažolėmis.

Jonažolės

Kovoti su rudeniniais nuotaikos sutrikimais sėkmingai padeda jonažolės arbata. Jonažolėse yra flavonoidų, karoteno, vitaminų C, PP, P, cholino, mineralinių druskų saponinų, dervų, eterinio aliejaus, tanidų, organinių rūgščių, fitoncidų. Dėl šių veikliųjų medžiagų jos teigiamai veikia nervų sistemą, turi raminamąjį poveikį, pasikliaunant liaudies medicina, gali būti naudojamos depresijos simptomams švelninti. Jonažolės taip pat naudingos skrandžio, žarnyno, kepenų ligų prevencijai ir profilaktikai.

Čiobreliai

Čiobrelių sudėtyje greta tokių biologiškai aktyvių medžiagų kaip eteriniai aliejai, raugai, flavonoidai ar organinės rūgštys yra ir askorbo rūgšties arba, kitaip sakant, vitamino C. Būtent tai lemia išskirtinę čiobrelių arbatos naudą mūsų organizmui šaltuoju metų periodu. Be kita ko, čiobreliai „užmuša“ mikrobus, lengvina atsikosėjimą, ramina, šalina skrandžio spazmus, mažina vidurių pūtimą, normalizuoja žarnyno mikroflorą.

Didžiosios dilgėlės

Dilgėlių arbatos nauda nepelnytai pamirštama. Juk dilgėlės – tai vaistažolės, padedančios didinti organizmo atsparumą ir stiprinti kraują. Kadangi jų sudėtyje yra kraujo krešėjimą skatinančio vitamino K, jos labai naudingos moterims kaip menstruacinį ciklą normalizuojanti, ginekologinius uždegimus slopinanti priemonė. Dėl sudėtyje esančių vitaminų C, B2, B3, karoteno, chlorofilų, fitoncidų, fermentų, kalcio, kalio, magnio, natrio, geležies, silicio, sieros, chloro, vario, chromo ir skruzdžių rūgšties ši arbata taip pat naudinga kepenų ir šlapimtakių ligų, inkstų akmenligės, sutrikusio virškinimo, spazminio kosulio simptomams slopinti. Kmynai Kmynų arbata įprastai raminame įvairius žarnyno sutrikimus: kmynai slopina rūgimo procesus virškinamajame trakte, mažina vidurių pūtimą, atpalaiduoja spazmus, malšina kūdikius kamuojančius žarnyno dieglius. Pastebima, kad kmynai taip pat gerina metabolizmą. Vertėtų atsiminti, kad šios vaistažolės arbata geriama kartu su medumi gali padėti įveikti ir rudens sezonu kamuojantį nuovargį.

Pipirmėtės

Pipirmėtės slopina dėl įtampos ar nerimo kilusį galvos skausmą, plečia kraujagysles. Pipirmėčių kvapas suteikia energijos, žvalumo, gerina dėmesio koncentraciją. Veikliosios vaistažolės medžiagos ramina, atpalaiduoja spazmus, skatina tulžies išsiskyrimą, stabdo mikrobų vystymąsi. Verta akcentuoti, jog šiose vaistažolėse yra mentolio, kuris padeda įveikti peršalimo ligas, infekcijas, lengvina atsikosėjimą ir kvėpavimą. Todėl pipirmėčių arbata gali tapti puikia pagalba įveikiant rudens sukeliamus peršalimo bei nuovargio simptomus.

Arbata – nebūtinai karšta. Tiems, kurie pirmenybę teikia šaltiems gėrimams, geriausia alternatyva yra šaltosios arbatos. Pagrindinį dėmesį vertėtų kreipti į tokią arbatų sudėtį: vengti saldiklių ir dažiklių bei rinktis arbatas, kurias sudaro tik natūralios vaistažolės ir vanduo. Natūralios žolelės arbatai suteikia puikių skoninių ir biologiškai naudingų savybių, kurias padeda išsaugoti autoklavacija – natūralus arbatos paruošimo procesas, apdorojant mišinį aukštoje temperatūroje. Atsigręžti ne tik į gamtą, bet ir į save – į savo organizmo būklę ir poreikius – šį rudenį kviečia ekologinio „Mėtos“ ūkio savininkai. Išsivadavę iš ligų ir nuolatinio nuovargio pinklių, įsitikinsime, kad kiekvienas metų laikas yra savaip gražus ir stebuklingas.